įspitryti

įspìtryti 1. NdŽ žr. įspitrinti 1: Kai jo akys truputį apsiprato su tamsuma, įspitrijo kūnus rš. 2. refl. Lk, Žr, Šv žr. įspitrinti 2 (refl.): Ko čia taip įsispìtrijai?! Vkš. Ans spitryte įsispìtrijo, t. y. įsistebėjo J. Ko teip įsispìtrijai į muni, kaip pirmą kartą matąs?! Slnt. Įsispìtrija, ka veizolai ant kaktos lipa Skd. ^ Įsispìtrijo kaip driežas į gegužę Žlb. 3. refl. žr. įspitrėti 4 (refl.): Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. \ spitryti; įspitryti